Baltasis Mėnulis Selena gruodžio 15 d. pereina į Šaulio ženklą, kur išbus 7 mėnesius iki 2021 metų liepos. Tuo pat metu į Šaulio ženklą pereis ir Venera. Viskas įvyks tuoj po Saulės užtemimo, Jaunaties metu, Mėnuliui pradėjus eilinį, o gal ir ne visai eilinį savo mėnesio ciklą. Jaunatis visada yra savotiškas sėjos metas, kuomet visi tuo metu gimstantys užmanymai, ateinančios idėjos, besiformuojantys įvykiai turi tendenciją augti ir plėtotis visą būsimą Mėnulio mėnesio laikotarpį. Tačiau užtemiminės Jaunaties poveikis gali išsitęsti mažiausiai 9 mėnesiams, o neretai ir ilgesnį laikotarpį. Todėl prasminga šiek tiek pasinagrinėti kur link šį kartą mus kreipia dangiškos tėkmės.
Selena astrologijoje simbolizuoja mūsų šviesiąją dalį, angelą sargą, sąžinės balsą bei gebėjimą jį girdėti. Ji išryškina ir atskleidžia kiekvieno Zodiako ženklo šviesiąją pusę, suteikia mums visiems galimybę pamatyti savo pačių Šviesą, atsiverti jai per to ženklo dorybes, bet kartu gali parodyti ir tai, kas nėra Šviesa ir kliudo jai ateiti į gyvenimą.
Taigi, Selena Šaulyje globoja visus tuos, kurie dega idėjos ugnimi, veržiasi link Dievo, ieško aukštesnės prasmės per religiją, filosofiją, dvasinius mokymus. Tai laikas, kuomet gali būti daugiau įkvėpimo pažinti, keliauti, praplėsti savo pasaulėžiūrą. Daugiau aiškumo ir šviesos mūsų gyvenimuose šiuo metu gali rastis lankant šventas, religines ar kulto vietas, jas pagerbiant, meldžiantis ar kitaip ieškant ryšio su Dievu, bendraujant su autoritetais, šventikais, jiems padedant jų darbuose. Vertėtų savo namuose ar mums svarbiose vietose dažniau uždegti šventintą žvakę ar ugnelę.
Šaulys – ugnies stichijos ženklas. Todėl ugnis šiuo metu gali turėti itin nuskaistinantį, laiminantį poveikį. Ji gali tapti tiltu su mūsų šviesiąja dalimi, o sąmoningai uždegta – padėti pritraukti šviesą į ten, kur galbūt jos labiausiai trūksta. Kažkam ši Selenos pozicija gali padėti suvokti savo paskirtį, rasti savo mokymą, kryptį, galbūt išgirsti savo Mokytoją. Šiuo laiku reikėtų nepamiršti dažniau pakelti akis į Dangų, medituoti į plačias erdves, pajausti ir suvokti gyvenimo ir Dieviškosios kūrybos stebuklą.
Tai idealistų ir dvasiai atvirų žmonių laikas.
Taigi, Selena kartu su Venera pereina į didžiausios Saulės sistemos planetos Jupiterio valdas – Šaulio ženklą. Klasikinėje astrologijoje Venera ir Jupiteris dar vadinami Mažąją ir Didžiąją Laime. Dažnu atveju jie yra rodikliai, nusakantys kur mūsų laukia didžiausia sėkmė, palaikymas, augimo galimybės, kaip ir per ką mes galime išskleisti savo talentus, atsiverti meilei ir kūrybai.
Senosios civilizacijos turėjo, o kai kurios kultūros dar ir dabar turi visą eilę ritualų, aukojimų ir įvairiausio pobūdžio tradicijų, skirtų tiek minėtoms tiek ir visoms kitoms planetoms ir su jomis susijusioms dievybėms pamaloninti. Tokiu būdu bandoma sąmoningai pritraukti konkrečios planetos palaikymą ir globą, ypač į tas sritis, kur patiriamos negerovės, jaučiamas energijos stygius, nusisuko sėkmė. Ir tai toli gražu nėra senoviniai prietarai. Kiekviena planeta simbolizuoja tam tikrus bendrinius principus, visuotinus dėsnius, kuriuos mes žinodami ir jų paisydami, juos gerbdami ir sąmoningai su tuo dirbdami, galime harmonizuoti vieną ar kitą gyvenimo sferą.
Taigi Venera Jaunaties metu jungsis su Selena, tuo būdu nužymėdama tam tikras gaires, vertybinę liniją visam užtemimo poveikio laikotarpiui.
Venera – tai meilės ir grožio mūza, harmonijos mokytoja, kaip jau minėta Mažoji Laimė. Ji visada buvo siejama su moteriškumu ir jo raiška. Tad galima būtų manyti, kad meilės ir moteriškumo realizacija, vieni iš tų pamatinių dalykų, lemiančių laimės patirtį ir išpildymą mūsų gyvenimuose. Reiktų pastebėti, kad čia kalbama apie vidutinės sąmonės žmogų, ir nekalbama apie žmonijos pionierius, šventuosius, išminčius, kurie laimę mato darbuose vardan žmonijos, aukojant save, savo gerbūvį, asmeninę laimę vardan kitų. Jie ištransliuoja, su kolektyvine sąmone siejamų planetų (Uranas, Neptūnas, Plutonas) vibracijas ir realizuoja jų principus, kas asmeniškumuose gyvenantiesiems dar sunkiai pasiekiama.
Taigi, įvairių šalių legendose, pasakose princai ir herojai vardan princesės rungiasi su drakonais, nugali įvairias kliūtis ir praeina išbandymus tam, kad gautų išsvajotosios ranką ir dėmesį. Kodėl?
Tam tikrose kultūrose vyrai neleidžia moterims dirbti, rūpinasi jos visokeriopa ramybe, gerove, nes yra manoma, kad moteriška energija yra malonės ir laimės šaltinis. Per moterį, per atsiveriančią jos širdį, kai ji yra rami ir patenkinta, į šeimą ateinanti gausa ir gerovė. Laikoma, kad moters džiaugsmas ir laimė pritraukia sėkmę jos vyrui ir visai aplinkai. Ir atvirkščiai, moters nepasitenkinimas, pyktis, veikia destruktyviai tiek vyrą, tiek visus aplinkinius.
Dažnas išmintingas vyras tą jaučia intuityviai, todėl negaili savo moteriai dovanų, dėmesio, apsupa globa ir rūpesčiu, stengiasi įsiklausyti į jos norus ir poreikius. Ir čia ne tiek svarbu, kokia moteris šalia tokio vyro, kiek ji verta kiek ne tokio dėmesio. Vyro dėmesys ir pagarba moteriai tiek savo, tiek apskritai – tai savotiškas ritualas, kuriuo pagerbiama sėkmę, gerovę ir pilnatvę dovanojanti deivė Venera. Vyro grubus elgesys, nepagarba moteriai pristabdo, o gal net ir visai gali sustabdyti džiaugsmo ir sėkmės srautą pirmiausia jo paties gyvenime. Venera astrologijoje taip pat globoja finansus, todėl tokiam vyrui gali sunkiau sektis užsidirbti, susikurti materialų gerbūvį, arba jo turtai neatneš jam džiaugsmo ir pilnatvės.
Na, o moters rolė ir rūpestis būtų puoselėti ir saugoti moteriškumą savyje, rūpintis savo pačios ir aplinkos grožiu, harmonija, neįsileisti į savo mintis ir širdį pykčio, grubumo, nedaryti to, kas nepatinka ir svarbiausia – mokytis girdėti savo širdį. Pagarba pačiai sau, Moteriai savo viduje pritrauks ir atitinkamą aplinkos elgesį. Tad moters kelias į laimę – tai mokymasis atverti ir girdėti savo širdį, kuri vienintelė pajėgi padėti atskirti ir atpažinti tą tikrąjį ir vienintelį, kuriam reikės jos širdies šilumos, kuris rūpinsis ja ir visaip palaikys. To mokykloje niekas nemoko, todėl dažnai tenka nueiti sunkų ir skausmingą kelią, daug klystant, kol išmokstama atpažinti tikruosius širdies poreikius, jais patikėti, atskirti juos nuo emocingų patelės instinktų, mokantis mylėti save, o tada ir aplinką.
Matuojant didesniais mąsteliais, vienas pagrindinių visuomenės sveikatos rodiklių – tai jos dėmesys ir pagarba moteriai, šeimai kaip pamatinei visuomenės ląstelei, ir be abejonės kultūrai. Čia nekalbama apie kraštutinį feminizmą, agresyviai reikalaujantį savo teisių, ir kuris kalbant astrologiniais simboliais – daugiau panešėja į Veneros sijonu apsivilkusį Marsą, ir neturi nieko bendro su tikrąja Venera. Taip, grožio ir meilės deivė gali įgyti įvairius pavidalus, esant reikalui net paimti į rankas kalaviją, užsidėti kario šarvus, virsdama karo deive Atėne. Bet ji niekada, net po sunkiausiais šarvais nepraras ryšio su savo tikrąją prigimtimi, jos širdyje gyvenančia meilės deive.
Venera globoja kultūrą ir meną. Ji yra menininkų ir visų kūrėjų mūza bei įkvepėja. Vienok, menas toli gražu ne visada yra duodantis, pakylėjantis ir pripildantis. Tai priklauso nuo jo vidinio turinio, nuo kūrėjo sąmonės ir vertybių. Tam, kad menas išpildytų savo tikrąją funkciją – įkvėptų, uždegtų, pažadintų mus aukštesniems siekiams, jis pats turi būti gimęs aukštesnės idėjos lauke, į kurį nepatenkama be didžiojo Mokytojo Jupiterio leidimo ir malonės.
Jupiteris astrologijoje valdo Šaulio ženklą – tai jo jėgos ir įkvėpimo vieta. Ši didžiausia Saulės sistemos planeta dar vadinama zodiako Mokytoju, autoritetu, formuojančiu mūsų pasaulėžiūrą, įkvėpiančiu aukštesnės Tiesos paieškoms, mokančiu Tikėjimo ir idėjiškumo. Tai Didžioji Laimė, suteikianti sparnus, pakilėjanti į neregėtus aukščius, priartinanti mus prie Dangaus ir svarbiausia – suteikianti gyvenimui prasmę. Vedami Jupiterio ir Šaulio ugninės energijos mes augame, vystomės ir tobulėjame. Todėl tiek kiekvieno žmogaus, tiek tautos gyvenime autoritetai ir idealai, dvasiniai vedliai nužymi augimo galimybes, parodo Kelią į gyvenimo ir būties prasmingumą, kuriuo eidami mažiau klaidžiosime ir greičiau prieisime savosios Laimės žiburį. Todėl kiekviena tauta ir visuomenė privalo žinoti savo išminčius, filosofus, Mokytojus, tiek buvusius tiek esamus, juos gerbti, klausyti jų mokymo ir išminties.
Selena Šaulio ženkle išbus 7 mėnesius, o Venera, gerokai trumpiau – iki sausio 8 d. Taigi, Šviesos pasaulių impulsus šiuo laiku greičiau gali sugauti tie, kurių širdys atviros harmonijai, kurie siekia kurti grožį, pasiaukojamai ir nesavanaudiškai nešdami jį į visas gyvenimo sferas. Tai kartu susiję su mūsų vidine etika ir kultūra, kuri formuojasi mokantis vidinių vertybių, įsiklausymo ir girdėjimo, pažystant dermės dėsnius. Venera būdama Šaulyje suteikia impulsą vaduotis iš daiktiškumo ir vartotojiškumo. Čia ji skleidžiasi ir auga per meilę idealams, ieškodama juose dieviškų gaidų, to, kas pakylėja ir įkvėpia, suteikia gyvenimui prasmės. Ji žadina kūrybai tuos, kurie pajėgūs girdėti aukštesnes idėjas, jas priimti ir perteikti savo kūriniuose. Tik tokia kūryba gali pakylėti, padėti rasti prasmę, uždegti.. ir pažadinti. Ir tik tokia kūryba turi išliekamąją vertę, yra tikrosios kultūros pamatas, ašis ir siekis.
Vis dėlto Selena neretai turi tendenciją skausmingai išryškinti visas dėmes, kurių anksčiau nesimatė. Šaulyje tai susiję su paviršutiniškumu, su perdėtu ir manipuliatyviu pozityvizmu, vengiant ir nenorint matyti Tiesos, įvairiausio pobūdžio dirbtiniais užaukštinimais, garsiais lozungais ir populizmu. Šiuo metu Šaulio ženklas patiria stipresnį nei bet kada apvalymą dėl čia esančio Karminio Mėnulio mazgo Ketu (iki 2022 metų sausio) ir Jupiterio jungties su Saturnu, todėl mums visiems gali stigti optimizmo, pozityvo, tikėjimo, pakylėtumo, kurį paprastai dovanoja šis ženklas ir jo valdovas Jupiteris.
Šis laikotarpis ne vieną gali skatinti peržiūrėti savo pasaulėžiūrą, vertybes, idėjas, susimąstyti, kas yra mano tikėjimo pamatas. Ar aš tikiu tuo, ką aš darau? Ar tai, ką aš deklaruoju kaip savo idėją realiai atsispindi mano veiksmuose ir darbuose? Ar nesu užstrigęs savo egoistiniame dvasingume, savo tiesoje, kuri patogi tik man? Nesusikalbėjimas su savo aplinka, su artimaisiais gali būti tas lakmuso popierėlis, kuris išryškins šį atitrūkimą nuo realybės.
Selenos, Veneros ir Šaulio jungtis, gali papurtyti meilės ryšius, skatinti peržiūrėti santykių temą, išryškindamas pasaulėžiūrinius ir vertybinius skirtumus, bendros idėjos stoką, negebėjimą girdėti vienas kito per puikybę ir nuoširdumo stygių. Sunkesnis laikas tiems, kurių ryšys paremtas vien materialiniais išskaičiavimais, yra formalus, šaltas, širdžių nebejungia meilės ugnelė. Labai ryški tendencija idealios meilės paieškoms ir deja, nusivylimai jos nerandant.
Visuomenininiu ir pasauliniu mąstu šis laikas gali dar labiau išryškinti ir užaštrinti pasaulėžiūrinę ir ideologinę krizę, nebetikėjimą pasaulio prasmingumu. Todėl šiuo metu kaip niekada svarbu atsigręžti į tuos, kurie nuo seno buvo laikomi dvasiniais, kultūriniais autoritetais ir vedliais.
Visuomenė ir tauta, kuri nevertina kultūros ir savo kūrėjų, kuri nebemato ir nebegirdi savo autoritetų ir išminčių palaipsniui praranda savo savastį, vidinį turinį, yra pasmerkta degradacijai, išnykimui, tuštumai. Tuomet tik laiko klausimas, kada ji parsiduos savo noru ar bus prievarta išorinės jėgos pavergta.
„Tautos valdžia, norėdama taikos ir ramybės savo visuomenėje turėtų visuomenę orientuoti ne tik į materialinį suinteresuotumą, bet ir į dvasinę kūrybą, ugdyti šalyje dvasinę kultūrą ir kūrybą, teikiančią žmogui pasitenkinimą ir jo gyvenimo prasmę. Žmogus – tai aukščiausia pasaulio evoliucijos pakopa. Jo sparnai – tai dvasingumas ir jo užslėptosios galios, darančios žmogų kūrėju – kasdienybėje, literatūroje, moksle ir mene. Kultūra – svarbiausias gyvenimo variklis. Visatos kūrybinių galių pratęsimas žmoguje. Kiekvienai tautai svarbiausia yra sudaryti sąlygas jos individo dvasiniam tobulėjimui per pažinimą, meną, dorą. Kuo kultūringesnė tauta, tuo labiau ji gali žadinti ir ugdyti žmoniškumą, tuo ji gyvybingesnė ir įdomesnė pasauliui.“
Vydūnas
Astrologė Indrė Kunaikienė
Nuotraukos autorius Vladas Jurgutis