Šių metų pradžia nužymėta neeiliniais astrologiniais įvykiais, kurie smarkiai keičia laikmečio foną, yra be galo svarbūs mums visiems. Sausio pabaigoje į Avino ženklą perėjo viena tolimiausių Saulės sistemos planetų Neptūnas, o vasario viduryje jam iš paskos atsekė ir Saturnas.
Šio astrologinio pokyčio svarba ne tik tame, kad šios didžiosios Saulės sistemos planetos vienu metu keičia ženklą, kas nėra dažna, ypač kalbant apie Neptūną, kuris vienu Zodiako ženklu keliauja apie 14 metų. Šio įvykio išskirtinumas ir tame, kad abi planetos užbaigė zodiako ratą, tai yra kiekviena savo zodiakinį ciklą ir pradeda naują – Neptūnas 164 metų, o Saturnas 30 metų trukmės. Tai visada nutinka planetoms įeinant į Avino ženklą, kuris astrologijoje ženklina zodiako pradžią. Saulei kasmet kertant šią ribą mes turime Pavasario LYGIADIENIO laiką, kuris siejamas su šviesos ir tamsos santykio pokyčiu, budimu, atgimimu, su naujais impulsais. Po pavasario lygiadienio šviesa įgyja persvarą ir dienos ima vis labiau ilgėti. Tai gamtiškasis kasmetinis ciklas, kurį suaktyvina Saulė.
Žvelgiant iš Žemiškosios perspektyvos tuo pačiu zodiakiniu keliu keliauja visos Saulės sistemos planetos. Skirtumas tarp jų tik tas, kad jei vienos šį kelią nueina per nepilnus metus, tai kitos gali užtrukti ir porą šimtų Žemiškų metų. Taigi Lygiadienio ribos perėjimas paprastai žymi seno ciklo užbaigimą ir naujo pradžią.
Paskutinis Zodiako ženklas Žuvys simbolizuoja didžiuosius vandenis, vienį, pabaigą. Tai miego būsena, arba būvis, kuriame mes visi esame prieš užgimstant – saugiuose motinos vandenyse, vienyje su ta, kuri mus maitina, kurios oru mes kvėpuojame. Taigi Žuvų-Avino ribos perėjimas, tai savotiškas gimimas, išnirimas iš vandenų, perėjimas iš nematomo į matomą. Tai šviesos ir tamsos santykio pokytis ir virsmas. Tokie ar panašūs procesai susiaktyvino tiek mūsų asmeniniuose gyvenimuose, tiek platesniu mastu jau nuo sausio 26 d., Neptūnui perėjus į Aviną, ir bus aktyvūs visus šiuos metus.
Saturnas ir Neptūnas įėję į Avino ženklą, vasario 20 d. suformavo jungtį Avino I-ame laipsnyje (0°45‘). Tokia jungtis įvyksta retai – kas 36 metus. Ji reiškia, kad baigiasi senas ir prasideda naujas šių dviejų planetų ciklas. Ši jungtis jau savaime yra svarbus astrologinis įvykis, o šiuo atveju jų susitikimas įvyksta ne šiaip kokioje zodiakinėje „pakampėje“, o pačioje svarbiausioje zodiako vietoje – Avino pirmame laipsnyje, LYGIADIENIO taške.
Saturnas astrologijoje simbolizuoja struktūras, tam tikrą tvarką, santvarką, sistemą. Neptūnas – didžiųjų vandenų valdovas, veda į vienį, susiliejimą, ištirpimą. Jo „tvarka“ – jos nebuvimas. Kas galėtų atsakyti, kokia yra tvarka jūroje ar vandenyne?
Taigi, šios dvi planetos įkūnija priešingus principus – pirmoji brėžia ir nustato ribas, antroji jas trina. Saturnas – koncentruoja, kristalizuoja, įžemina ir stabilizuoja. Neptūnas – išskaido.
Paskutinį kartą šios planetos darė jungtį 1989 m. Ožiaragio ženkle, tuomet, kai griuvo Tarybų sąjunga ir Berlyno siena.
Pasaulinių įvykių kontekste šių planetų jungties poveikyje labai dažnai formuojasi įvairios sąjungos, arba jos išardomos. Dar vienas iškalbingas įvykis – 1917 m. Spalio revoliucija, po kurios santvarka Rusijoje keitėsi iš kapitalistinės į socialistinę.
19 a. Neptūno ir Saturno sąveikia įvairiose šalyse, o taip pat Lietuvoje, pagimdė blaivybės sąjūdį. Neptūno stipriau veikiamas žmogus savaip trina ribas, ieško „ištirpimo“ ir „aukštesnių patirčių“, kurios vienus nuveda dvasinių paieškų keliu, o kitus – iliuzijų, sunkesnių ar lengvesnių priklausomybių keliu. Saturnas šiuos „pabėgėlius“ savaip gražina į realybę, įžemina ir išblaivo. Taigi, ne tik Neptūnas plauna Saturno struktūras, bet ir Saturnas užbrėžia ribas Neptūno nuplaukimams. Atsitiktinumas ar ne, kad šioms dviem planetoms susitinkant, 2026 m. Lietuvoje paskelbti blaivybės sąjūdžio organizatoriaus M.K. Valančiaus metais. Taigi, ateinantis laikotarpis palankus tvarkyti priklausomybes, mokytis pastebėti ir atpažinti savąsias iliuzijas, gydytis depresijas, įsižeminti.
Pradedant šį didelį naują ciklą, nesiimsiu nagrinėti kas gali būti svarbu ir aktualu viso šio ilgo 164 metų Neptūniško ciklo perspektyvoje, kurio pabaigos nė vienas nesulauksime. Mums šiuo atveju aktualesnė Neptūno kelionė Avino ženklu – ateinantis 14 metų laikotarpis, o ypač svarbūs būsimi 3 metai, kuomet Avino ženklu keliaus ir Saturnas. Tad, kokios gi laukia su Avino ženklu susijusios pamokos?
Avine mes pažystame savo valios raišką, kurią čia įėjusios planetos gali vienaip ar kitaip įtakoti. Taigi Neptūnas aktyvina valią idealistiniams, humanistiniams siekiams. Tai dvasininkų, menininkų, poetų, muzikų, svajotojų planeta. Jis suteikia energijos aktyviai veikti ieškant dvasios ir idealų. Tai planeta, kuri moko meilės, taikos, gailestingumo, pagalbos silpnesniems. Toks motyvas valią stiprins.
Neįvaldytoje raiškoje Neptūnas aktyvina iliuzijas, atitrūkimą nuo realybės, nenorą jos matyti, utopinį pasaulio matymą. Šios planetos įtakoje ir didieji vandenys, rūkas, migla. Radęs silpnumo sėklas žmoguje, jis savo vandenimis jas laisto augindamas baimes, neviltį, liūdesį, nusivylimus ir netikėjimą. Taip užgesindamas Avino ugnį. Jai užgesus – nebelieka valios. Toks tampa dezertyru, pabėgėliu, pasiduoda ir išduoda.
Manipuliatoriai, siekiantys žmonių vienokios ar kitokios energijos, deda visas pastangas, kad išjungtų žmogaus savarankiškumą, kad pajungtų jį savo valiai – prievartos arba manipuliacijų būdu. Jie įteigia mintis apie silpnumą, negalėjimą, skatina abejingumą. Taigi, pačioje žemiausioje raiškoje Neptūnas gimdo bevalį žmogų visiškai pasiduodantį aplinkybėms, kitų valiai, plaukiantį pasroviui.
Tą, kuris patiria prievartą ir neturi savo valios galima vadinti vergu. O, tas, kuris nenori jos turėti ar tiesiog tingi, anksčiau ar vėliau pradeda naudotis kitais, parazituoti.
Saturnas – sunkio planeta, ribų planeta, susijęs su stabdymu, kliūtimis, išbandymais. Jis gali prilėtinti smarkuolį Aviną, užšaldyti jo ugnį ar jį visai išjungti. Tačiau Saturnas visada stabdo tam, kad mes atsigręžtume į savo vidų, suprastume vardan ko ir kodėl kažką darome, kokie mūsų motyvai ir tikslai. Tai planeta susijusi su darbu, profesionalumu, atsakomybėmis, todėl ateinančius tris metus jis savaip grūdins valią, skatins ją kryptingai ir atsakingai naudoti, mokys atsakomybės už savo ugnį ir vidinės energijos raišką. Labai svarbu prisiminti, kad kiekvienas žmogus yra apdovanotas individualia valia. Ir jokia jėga negali ir neturi teisės tos valios atimti.
Esminis klausimas – Kam aš atiduodu savo valią? Kam aš sakau TAIP?
Avinas – zodiako karys. Neptūno poveikyje – tai meilės karys. Arba tas, kuris veikia ne tiesiogiai, o daro viską, kad išvengtų mūšio ir kovos. Ne, ne tas, kuris bėga iš mūšio lauko, o tas, kuris yra pilnai įvaldęs savo valią, vidinių pastangų ir valios dėka geba valdyti situaciją. Tai dvasios karys. To moko rytų kovos menai, nekontaktiniai kovų menai, įvairios jogos praktikos susijusios su įdvasintu veiksmu. Ateinantis laikotarpis gali tai aktyvinti.
Avinas yra zodiako budintojas, siejamas su atgimimu, su impulsu prisikėlimui. Neptūno įtakoje miegas ir sapnai. Taigi Avino ugnis padės busti, nudegins iliuzijų šydus, sklaidys rūką, sapnus.
Avine stipriau nei kitur reiškiasi EGO. Neptūnas siejamas su kosminės meilės principu ir su pasiaukojimu. Jis padeda atpažinti egoistiškojo AŠ motyvus ir moko aukoti ego bei asmeniškumus vardan platesnio tikslo. Taigi, Avinas siejamas su lyderyste. Neptūnas Avine žadins lyderystę meno, kultūros sferoje. Stiprins aukštųjų idėjų nešėjus, gynėjus, sergėtojus, humanistus ir visus tuos, kurie dirba kitų labui pamiršdami save.
Žmogaus kūne Avino valdoma zona – galva. Tai ta dalis, kuri ateinančiu laikotarpiu gali tapti pažeidžiamesnė. Kažkam galimi neaiškaus pobūdžio galvos skausmai, sunkiau diagnozuojamos ligos. Neptūnas ten, kur įeina atneša rūką, tuštumą, ištrina kontūrus.
Neptūnas ir Saturnas kartu piešia simbolį – žmogų be galvos.
Tai gali turėti keletą prasmių.
Vienu atveju – tai mankurtas, kuris nebeturi savo valios, savo galvos ir mąstysenos. Praradęs atmintį, nebežinantis kas jis yra, kas jos AŠ. Jis visiškai paklūsta šeimininko valiai. Tai vergas pilna ta žodžio prasme, kurio tapatybė ištrinama. Jis nebežino savo praeities, savo šaknų, todėl jų nebrangina. Šiame žmoguje liko tik instinktai, ir tam, kad juos patenkintų, jis gali naikinti net pačius brangiausius žmones, kaip toje liūdnoje istorijoje apie mankurtą, kuris nužudė savo motiną.
Antruoju atveju – simboliu galėtų būti žymioji graikų pergalės deivė NIKĖ. Ji taip pat be galvos. Bet čia prasmė visai kita. Tai žmogus paaukojęs savo valią idėjai, idealams, aukštiems tikslams, Dievui, kuris suteikė jam sparnus – tikėjimo ir pasitikėjimo simbolį. Ji simbolizuoja žmogų, kuris išsilaisvino iš ego pančių, iš vergystės savo instinktams, ir kuriame užgimė aukštasis žmogus.
Taigi ateinantis laikotarpis gali pažerti savų iššūkių ne tik tiems, kurių Saulė yra Avine. Nereikia būti labai protingam, kad suprastum, jog turint omenyje šį laikmetį, žmogaus atitolimą nuo gamtos, DI vystymąsi, tendencija ta, kad vadinamų begalvių, daugės. Jų ir dabar netrūksta, tik ateinantis laikotarpis juos dar labiau išryškins – tuos, kurie neturi veido, „neturi galvos“, nesugeba savarankiškai mąstyti ir spręsti, nors įsivaizduoja tai darą. Tačiau tokio žmogaus vienintelis ir svarbiausias motyvas – instinktų tenkinimas. Taigi, ateinantis laikotarpis gali sujudinti visus užutėkius ir šiltai juose miegančius. Tai lyg pavasarinis ledonešis, kurio galinga srovė neša ir plauna viską pakeliui. Kelia ir kels tai, kas turi būti išjudinta, apvalyta, kur nebegalima nematyti, o reikia ryžtingai spręsti. Tai metas, kai visa tai, kas parazituoja, kas nesąžininga tiek viduje tiek išorėje greičiau išryškėja, pasimato visais lygmenimis. Avino energija ir ugnis gali ir turi padėti tai apvalyti – pasitelkiant drąsą, ryžtą, valią.
Taigi, Saulė peržengusi Lygiadienio slenkstį įdegs Ugnį, suaktyvindama minėtų ciklų pradžią. Ciklų, kuriuose kiekvienas savaip pažinsime ir auginsime savo ugnį.
Vieno ugnis degina ir griauna, kito – gina ir kuria. Kokios ugnies bus daugiau ir kuri nugalės, priklauso nuo kiekvieno mūsų, ką mes kiekvienas renkamės savo didelėse ar mažose situacijose, dažnai net ne visada matomose.
„UGNIS – palaiko visų procesų gyvastį arba gali ją sunaikinti. Iš čia: gyvoji ugnis ir naikinančioji ugnis. Gyvoji ugnis – tai kosminė ugnis, įsukanti visą Procesą. Ją kiekvienas Proceso dalyvis turi įsukti savo širdyje. Naikinančioji ugnis – tai karai ir nesantaika, tai griovimas ir agresija. Ten, kur didžiausi pažeidimai, ji siaučia, kad apvalytų.
todėl… Griaunančios ugnies nebūna. Tačiau yra ta, kuri moko pasiaukojimo.”
Astrėja, „Antropoteosofija. Žmogaus suvokiama Dieviškoji išmintis“. T. III.