Šiandien anksti ryte Saulei įėjus į ugninio Avino valdas, prasidėjo astronominis pavasaris. Šis įvykis visada sutampa su Pavasario lygiadieniu, kuomet dienos ir nakties trukmė susilygina, ir ilgainiui su kiekviena pavasario diena šviesa įgauna vis didesnę persvarą.
Avinas pirmasis zodiako rato ženklas, nešantis savyje ugnies jėgą, kuri pajėgi pažadinti visą, kas po Saule, naujam gyvenimui ir naujam augimui. Jis suteikia impulsą atbudimui, kai iš po žiemos sąstingio ir miego pradeda busti gamta.. busti turėtų ir žmogus. Tai natūralus gamtos ritmas, kurio sustabdyti nepajėgi jokia stichija, jokie kataklizmai, taip kaip niekas negali sustabdyti tekančios Saulės, kaskart pakylančios vis aukščiau ir su kiekviena diena vis dosniau dalijančios savo šilumą Žemei ir visiems, kas ant jos.
Vis dėlto, panašu, kad šiais metais į naują ciklą žengiame kiek kitaip, labiau su savimi, arčiau artimųjų, šiek tiek pristabdyti, aprimę išoriškai, o galbūt kažkiek aprimę ir viduje. Bent jau to tikrai norėtųsi palinkėti.
Tie, kurie nors kažkiek seka dangaus įvykius, žino, kad šiais metais turime ypač didelę planetų sankaupą Ožiaragio ženkle. Ožiaragio ir jo valdovo Saturno energijai būdinga tendencija visus procesus šiek tiek užšaldyti, sulėtinti, apriboti, o kartais gal net ir visai sustabdyti. Tai vyksta natūraliai gamtoje kiekvieną žiemą, kai visi gyvybiniai procesai pristoja ir apmiršta išoriniam augimui. Taip nutinka ir žmogaus gyvenime, kai jis dėl tam tikrų priežasčių yra stabdomas, ir yra priverstas viduje „žiemavoti“, net jei išorėje visa jėga skleidžiasi pavasaris.
Labai svarbu girdėti aplinkybių ir Dangaus mums siunčiamas žinutes, klausytis ir įsiklausyti, matyti prasmę. Ožiaragiškos energijos esmė – apriboti išorinę plėtrą tam, kad energija būtų nukreipta į vidinę plėtrą. O tai visada reikalauja sulėtinti savo tempus, pristoti, susikaupti savyje, išbūti. Tai savotiškas inkubacijos laikas.
Senovės Graikijoje inkubacija buvo vadinama ritualinė gydymo praktika, skirta fizinių ar psichinių negalavimų išgydymui, kuris buvo patiriamas miego metu, per sapną susisiekus su gydančiąja dievybe. Ši praktika gražindavo ligonį į ligos ištakas, į pirminę žaizdą. Svarbi sąlyga buvo tinkamas pasiruošimas šiai praktikai ir praktikos vieta, kuri privalėjo būti atskirtyje, tamsoje, tarsi savotiška ola, Motinos įsčios. Tam senovės Graikijoje buvo statomos net specialios šventyklos – gydyklos, vadinamos asklepionais. Jose buvo garbinama su medicina ir išgydymu siejama dievybė Asklepijus, bei Deivė Motina Gaja.
Astrologija ir mitologija visais laikais žygiavo greta. Astrologijoje su išgydymu siejama planeta (asteoroidas) Chironas. Anot legendų, mitologinė dievybė, kentauras Chironas, buvo Asklepijaus mokytojas, kuris garsėjo išmintimi ir nepaprastomis gydymo galiomis. Tiek Chirono, tiek Asklepijaus gydymo esmė – gydyti tuom, nuo ko susirgai. Chironas buvo smarkiai sužeistas ir kentė skausmą. Todėl, astrologijoje jis simbolizuoja ne tik gydytoją, bet tuo pat metu ir mūsų vidinę žaizdą, skaudžiausią vietą. Vienintelis būdas pamiršti skausmą, imtis padėti kitiems, kam galbūt skauda dar labiau. Gal todėl Chironas, kaip ir jo garsusis mokinys Asklepijus, tapo sužeisto gyduolio archetipu. Jie gali atgyti ir įgauti raišką tiek mūsų kiekvieno asmeniniame gyvenime, tiek platesniu visuomeniniu lygmeniu, išryškindami įvairaus mąsto žaizdas, kaskart Chironui formuojant svarbius astrologinius aspektus.
Ne per seniausiai Chironas įėjo į Avino ženklą, o prie jo sausio pabaigoje prisijungė Juodasis Mėnulis Lilit, kurio įtaka labai susilpnina tiek planetos tiek Zodiako ženklo energiją, skatina jos neigiamą raišką, gimdo įvairias patologijas. Todėl šiuo metu dažniau nei bet kada mus gali kankinti abejonės, įvairios baimės, nerimas, skausmas. Stipri tendencija per tai užstrigti, sustoti.
Avino ženklas astrologijoje siejamas su valia, vyriškumu, drąsa, gyvybine jėga, energija, imunitetu. Lilit neigiamoje įtakoje visa tai gali labai susilpnėti. Avinas nori veikti, jam paprastai sunku nusėdėti vienoje vietoje. Jam reikia greičio, kovos, būti pirmu, todėl jis sąmoningai nesąmoningai gali ieškoti aktyvaus veiksmo lauko, kur galėtų pasijusti lyderiu. To nesant, jo ugnis gęsta, virsdama pykčio emocija, o užspausta, nerealizuota energija pradeda veikti destruktyviai. Todėl ateinantis laikotarpis daliai žmonių, o ypač su išreikšta Avino energija, gali būti nelengvas, turint omenyje šio periodo apribojimus. Tą žinant labai svarbu tiems, kurie jaučia kylantį pyktį, nusivylimą, nukreipti energiją į aktyvų darbą, sportą, daugiau judėti ir praleisti laiko gamtoje. Trumpai tariant „išsikrauti“ lauke, o ne namie.
Iš kitos pusės, šis laikmetis gali pagimdyti ne vieną herojų. Chironas pirmiausia moko drąsos, o ypač drąsos pavojaus ir mirties akivaizdoje. Anot legendos tiek Chironas, tiek jo mokinys Asklepijus, siekdami padėti kitiems, paaukojo savo gyvybes. Taigi, drąsa, pasiaukojimas, idėjiškumas, valia – tai Avino kurianti ugnis. Tai karys, kuris ne ieško kovos, o gina silpnuosius, gina vertybes, tradicijas, šeimą ir visa tai, kas vertinga sielos prasme. Todėl, priklausomai nuo to, kaip mums pavyks nukreipti valią ir energiją kuriančia linkme, šis laikas gali padėti išgydyti žaizdas… arba per negebėjimą valdyti energijos, galime prisidaryti naujų.
Grįžkime prie Juodojo Mėnulio Lilit, šiuo metu esančio jungtyje su Chironu, su kuriais netrukus darys jungtį į Aviną įėjusi Saulė (kovo 25,26 d.). Astrologijoje ši Mėnulio dalis simbolizuoja tamsą. Vienok Evoliucinėje astrologijoje nėra blogų ar gerų faktorių. Čia viskas priklauso nuo žmogaus sąmonės ir motyvų, o sąmoningas, dirbantis su savimi žmogus viską yra linkęs išnaudoti kaip galimybę augimui ir tobulėjimui. Todėl ne visais atvejais tamsa susijusi su negatyvia raiška. Tikroji alchemija ir virsmas visada vyksta nusileidus į savo „vidinius požemius“, į savo „olą“, kur susitinkama su savo tamsiosiomis dalimis, su tuo, ką galbūt mes labai ilgai slėpėme nuo savęs, nenorėjome matyti, ką dar reikia pažinti, iškelti į sąmonės šviesą, apvalyti ir išdeginti sąmonės ugnimi, kurią astrologijoje simbolizuoja Saulė.
Nėra lengva ir paprasta pamatyti savo sergančias dalis, o juolab jas išgydyti. Čia dažniausiai mums reikalinga pagalba, vedimas, tikėjimas. Senovės išgydymo ritualuose ligonį nuo pradžios iki pabaigos lydėdavo šventikas-gyduolis, kurio atitikmeniu šiais laikais vienam gali būti psichoterapeutas, kitam kunigas, dar kažkam jo paties tikėjimas ir malda. Šventiko, Mokytojo, Dievo atitikmenį astrologijoje simbolizuoja planeta Jupiteris, kurio energija mus visada veda į augimą, dovanoja palaikymą, tikėjimą ir pasitikėjimą.
Šiais metais Jupiteris keliauja Ožiaragio ženklu ir netrukus, balandžio 5 d. darys jungtį su Plutonu, požemių pasaulio valdovu, galios, virsmo ir transformacijų planeta. Šių dviejų zodiako didžiūnų jungtis stipriai įtakoja ir nuspalvina visų metų foną, kuris kaip jau buvo galima suprasti labai smarkiai orientuotas į giluminius procesus. Taigi, šis periodas gali skatinti mus permąstyti būties prasmingumo, mirties ir gyvenimo klausimus, padėti išsigryninti autoritetus, idealus, reformuoti mūsų kiekvieno Tiesos sampratą, pasaulėžiūrą, susidėlioti tikslus, pakoreguoti gyvenimo kryptį. Tai pamatinės gyvenimo vertybės, kurias mes neretai esame verčiami peržiūrėti grėsmės akimirkomis, išgyvendami krizę, atskirtį, ar net mirtį. Plutonas įtakoja masinius reiškinius, neigiamoje raiškoje gimdydamas nerimą, baimę, nesaugumą, paniką. Kiek mumyse to bus ar ne, priklauso nuo mūsų tikėjimo stuburo, nuo to, kokios yra mūsų pamatinės vertybės.
Ožiaragis taip pat yra siejamas su sienomis. Pozityviąja prasme, sienos funkcija – mus apsaugoti, suteikti saugumą. Neigiama prasme – ji mus uždaro, apriboja, tampa kalėjimu, kuriame mes patiriame atskirtį, išgyvename vienatvę, depresiją. Taigi, atskirtis – tai tam tikra riba, siena, per kurią mes su kažkuo prarandame ryšį. Kadangi Plutonas visada orientuotas į mąsinius, visuomeninius reiškinius, šiuo atveju jis gali išryškinti kolektyvinės atskirties ligas – ryšio praradimą su Žeme (gamta), kurią baigiame sunaikinti. Ryšio praradimą vienas su kitu – tokia atkirtis gimdo nesutarimus, neapykantą, karus. Ir galiausiai ryšio praradimą su savimi pačiais, su savo Siela.
Kodėl atsirado šios sienos, arba kalėjimai?
Paprastai sienomis atsitveriame kai jaučiamės nesaugūs, norime nuo kažko apsiginti. Nuo ko?
Iš esmės šis laikotarpis bene labiausiai ir skatins mus peržiūrėti saugumo sampratą, suvokti kas mums yra saugumas.
Todėl, šie metai yra Sienų, kurios mus saugo arba, kurios mus atskiria, riboja reformavimo, peržiūrėjimo laikotarpis.
Pačios storiausios sienos „stovi“ mūsų galvose, mūsų mąstymo problematikoje. Niekur kitur, bet pirmiausia čia, mes susikuriame savo vidinius kalėjimus, kurie vėliau realizuojasi išorėje. Taigi, laikmetis moko ir skatina išgirsti savo sielas, jas išlaisvinti, pamatyti tuos vidinius kalėjimus, tas sąlygas, aplinkybės, mąstymo ir elgesio įpročius, per kuriuos mes juos susikūrėme.
Plutonas taip pat yra chirurgas, alchemikas, tas, kuri gali padėti atgimti, prisikelti, atstatyti. Išvien su Jupiteriu, jis gali griauti iliuzines „atskirties sienas“, padėdamas „atstatyti ryšį su Žeme“, atstatyti ryšį vienas su kitu, o svarbiausia su savo siela ir su sąžine. Gali būti, kad per kančią, per skausmą, įvairias krizes, kurie yra Plutono nuolatiniai palydovai… o gal ir ne. Čia pagal kiekvieno susikurtas priežastis ir „sienų storumą“.
Astrologijoje zodiako ženklai neveikia po vieną. Įsijungiant vienam ženklui, būtinai susiaktyvina ir jo porinis, opozicijoje esantis ženklas. Šiuo atveju Ožiaragio priešpriešoje yra Vėžys, kuris yra siejamas su šiluma, motiniškumu, šeima, namais, tėvyne. Ožiaragio – Vėžio ašyje jau pusantrų metų yra evoliucinė karminių Mėnulio mazgų Rahu – Ketu ašis. Šalia jos visada vyksta Mėnulio ir Saulės užtemimai, kurių paskirtis apvalyti tai, kas pasenę, trukdo evoliucijai, ir atverti naujas galimybes. Rahu simbolizuojama kryptis visada tampa savotiška laikmečio „bure“, kurią išskleidus mūsų „laivui“ plaukti tampa lengviau. Todėl šis laikotarpis itin palankus vystyti savyje tokias savybes kaip gebėjimas globoti, pasirūpinti kitais, jautrumą, rūpestingumą, pagarbą motinai, šeimai, tėvynei, Žemei. Jei to nedarome ar darome per mažai, Dangus mums gali suorganizuoti situacijas, kurios mus privers vienaip ar kitaip į šias vertybes atsigręžti.
Krikščioniškame pasaulyje šiuo metu ikivelykinis gavėnios laikas. Gavėnia siejama su atgaila, apsivalymu, savo gyvenimo permąstymu, vidiniu pasikeitimu ir išgydymu per atsigręžimą į Dvasią, Dievą. Retai kada kam pavyksta ties tuo susikaupti rimčiau, tam skirti daugiau laiko. Šiuo metu Dangus į tai kviečia, skatindamas ir padėdamas mums kiekvienam rasti savo vidinę celę, vidinę šventvietę, vidinę saugumo erdvę, tylą, kurioje pažintume ir atpažintume savo vidines žaizdas, tai kas skauda man, o ypač tai, kas skauda mums visiems kartu.. kad pamatytume, keistume ir galbūt gautume išgijimo malonę.
Nebijok tamsos! Šventyklos tamsa kitokia. Ji tarsi Motinos Įsčios.
Ji padeda įsiklausyti ir išgirsti.
Ji moko tylos... Motinos kvėpavimo, gydančio senai prarastą ritmą.
Astrologė Indrė Kunaikienė